Mūras

Mūras
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Mieganti žemė“ (1929 m.).

     Manajam kambary nebėr dangaus
     ir laisvojo nebėr pasaulio.
     Pavasaris puikus po kraštą siaus,
     o man – nežvelgs pro mūrus saulė.

     Atėjus motina, galbūt, raudos,
     kad geležim apkaustė sūnų,
     kad neišgrioviau aš žiaurios skriaudos,
     o pats nuo jos nelaisvėj žūnu.

     Neglausk prie šalto mūro veido tu,
     kam laistyt kartumu jo kertę!
     Nejau tas mūras nuo gėdos kaistų
     ir ašarų valkoj prigertų...