Mažylėlės jūs mano
| Mažylėlės jūs mano |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Vieną sykį sirgo sena moteriškė, bet dar niekas netikėjo, kad ji mirs. Piemuo patvartėje kapojo virbus. Mergikė išėjo įsinešti. Jiems ten bestovint, šuniukas ėmė lodamas, pakaukdamas kabinėtis ant tvartų sienos. Vaikai nusigandę subėgo į vidų. Šuniukas paskui lodamas, kaip žmogų lydėdamas, prilojo prie pat lango. Žiūri – troboje ligonis bemirštąs. Moterys girdėjo, kaip ji mirdama šnibždėjo:
– Mažylėlės jūs mano...
O ji turėjusi daug išmirusių vaikų, tai jų dvaseles šuniukas atlojo prie mirštančios motinos.