Mano pasaulis

Iš Vikišaltiniai.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Mano pasaulis
Vincas Mykolaitis-Putinas


<poem> Žinau aš, drauge, pasaulį didį, Pasaulį gražų, pasaulį tyrą, Lyg šviesų rytą, kai gėlės žydi, O skaidrios rasos nuo lapų byra.

Ten plačios lankos — žiedai siūbuoja, Ten skambūs gojai — upeliai šnera, Tenai padangė džiaugsmu alsuoja, Tenai taip lengva, ramu ir gera.

Paimki, drauge, tu rūbą skaistų, Priseki baltą lelijos žiedą, — Kad siela meilės aidais užkaistų, Kur mano grožio pasauly gieda.

Tada išeiki, kai aušta rytas Ir perlais sagsto lankas rasotas, Tai skriesim mudu į nematytas Puikaus pasaulio šalis svajotas.

Pamiršim visa, kas juoda žema, Pamilsim žydrą padangių plotį, — Ten didžios mintys ramybėj gema, Ten atgimimo versmių ieškoti.

O kai išvysim dienelės galą, Kad glaudžia žiedus gamtos grožybės, Nusvirus saulė jau gęsta, šąla, O siela geidžia didžios ramybės, —

Nulenksim galvas. Ramiai užėję Ant aukšto kalno, rankas ištiesme, Pagerbę didį šviesos Davėją, Pabaigsim būtį padėkos giesme.