Marių tyla
Išvaizda
Marių tyla. Ant Tarkankuto aukštumos Adomas Mickevičius |
---|
Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909. Vertė Motiejus Gustaitis. |
Paviljono kasnykas vos krustels nuo vėjo,
Lėtai vandens skaisčioji kvėpuoja krūtinė:
Lyg svajojanti laimę jauna žieduotinė,
Pabunda atsidusti, vėl akis sudėjo.
Burės tarsi paparčiai, kad kovą laimėjo.
Snaudžia ant nuogų karčių; laivo apatinė
Palengvėl supas, lyg kad prikalta grandine;
Nurimo marininkai, minia suklegėjo.
O mare! Tarp linksmųjų tavo sutvėrimų
Polipas dugne miega, kada dangus graudžia,
O kad marė nurimsta, jis ilgžasčius skleidžia.
Mintie! Tavo gilybėj hidra atminimų
Miega, kuomet nelaimių audros žmogų skaudžia,
O kad širdis nurimus, nagus jon suleidžia…