Mergina

Mergina
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė

Eilėraštis parašytas 1912 m. liepos 17 d.

Nuliūdus sėdi mergina
Pavėnyje klevelio...
Širdis nerimsta... Ji viena, –
Nebėr jau jos bernelio!

Melsvoj padangėje lipšniai
Dainuoja vieversėliai;
Ties jais banguoja debesiai,
It Nemunėlio sieliai.

Šilelis ošia ramume;
Per jį upelis teka;
Gamta myluojasi sapne,
Su tavo siela šneka.

Graudžiai dejuoja mergina
Pavėnyje klevelio...
Džiaugsminga kažkieno daina
Vis plaukia iš šilelio.

Skarotos šakos ąžuolų
Dabina grožį slėnio;
Žibutė, priglobta kerų,
Juokauja iš pavėnio.

Pievužė žydi įvairiai,
Saulutė migdo girią,
Ir snaudžia topoliai ramiai,
Nuo karščio it apmirę.

Ir eina mergina liūdna
Į savąjį darželį.
Gėlių šeimyna ten jauna
Jai lėmė aukso dalį.

Dabar jurginai suminti
Pasienyje pirtelės,
Žiedai lelijų nuskinti,
Nuvytusios rūtelės.

Tiktai gvazdikas nuošalus
Aukštyn dar galvą kelia,
Tolyn pažiūri į laukus,
Kviečiai kur guvūs želia.

Pasauliui gera ir saldu,
Vien liūdna mergužėlei,
Viena ji liko... Jai skaudu,
Kaip tai nuskintai gėlei.

Mergelės kitos vakarais
Linksmas dainas dainuoja,
O ji vis liūdi ir dažnai
Vien graudžiai ašaroja.

Mergelės kitos po laukus
Vainikėlius sau pina,
O jai marguosius vainikus
Vien ašaros dabina.