Milžinai rauna medžius
| Milžinai rauna medžius |
|---|
| Lietuvių liaudies padavimas |
Seniai, kai dar mūsų pasaulyje nebuvo, ėjo toks milžinas ir rado mūsų žmogų ariantį. Tai jis susidėjo ir žmogų, ir jautį, ir arklį kišenėn ir parnešęs namo rodo:
– Va kokias kirmėlukes radau žemę draskančias, reikia jas užmušt.
Tas, gal jo tėvas koks, sako:
– Nemušk tu jų, tai yra žmonės, jie tuoj užeis ant visos žemės ir gyvens. Nešk ten ir vėl padėk.
Tas milžinas atnešė ten ir vėl padėjo.
O, milžinai tai dideli buvo! Kad paima išsirauna didžiausią pušį ir nešas! Ir jie turėjo kaktoj tik vieną akį, bet toj akis tai didelė tokia kaip lėkštė.