Motinai (Jakubėnas Kazys)

Motinai
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Mieganti žemė“ (1929 m.).

     Kai mėnuo liūdinčiai bakužei
     gailias raudas supynė,
     žalia giria nuo vėtrų ūžė,
     šypsojosi liūdni žvaigždynai.

     Toli liūdėjo eglės, pušys,
     toli raudojo vėjai.
     Kodėl pravirko tau, motuše,
     širdis tiek daug kentėjus.

     Skausmu išbalęs veidas žydi,
     kančių vaizdai po sielą.
     Nejau tau laimės kas pavydi,
     nejau gyvent nemiela?

     Sūnaus raudojai... Tylią naktį
     žvaigždėtos erdvės temo,
     skaudi nelaimė ėmė plakti,
     ir jis krauju palaistė žemę.

     Dėl ko? Neklausk geriau, motuše,
     ant mūsų lūpų – spyna...
     Nebent siūbuos liūdnai tos pušys,
     nebent praneš kai ką žvaigždynai.