Muzikantas pragare

Muzikantas pragare

Lietuvių mitologinė sakmė

Kartą gyveno vienas ponas. Jis buvo labai žiaurus ir skriaudė savo žmones. Kai jis mirė ir buvo palaidotas, ant kapo atsirado skylė. Kad ir kaip pylė tą skylę, vis tiek jos neužpylė. Ponia žadėjo tą apdovanoti, kuris sutiks leistis į skylę. Atsirado vienas muzikantas, kuris sutiko. Jis pasiėmė ilgą virvę, apsirišo ja ir pradėjo leistis. Leidosi muzikantas ton skylėn septynis mėnesius. Atsidūręs ten, išvydo tokį pat pasaulį kaip ir žemėje. Besidairydamas pamatė velnius, kurie tuo ponu vežė kelmus. Pamatę jį, velniai ėmė klausinėti ir viską vartyti, čiupinėti. Bevartydami užgavo smuiko stygas, kurios ėmė skambėti. Velniai paklausė:

– Kas čia?

– Smuikas, – atsakė muzikantas.

Velniai paprašė jį pagriežti. Muzikantas patogiai atsisėdo ir pradėjo griežti, o velniai šokti. Jam ir pirštai įsopo begriežiant, o velniai vis šoka ir šoka. Velniai varė toliau jį griežti, o jei negriešiąs, tai grasino užkinkyti kelmų vežti. Muzikantas sumanė gudrumu atsikratyti velniais. Jis tyčia nutraukė stygą, ir smuikas pradėjo negražiai griežti.

Velniai paklausė:

– Kodėl taip negražiai grieži?

– Kad styga nutrūko.

– Ar negalima būtų surišti?

– Negalima, tada negrieš, – atsakė muzikantas. – Gal jūs turit kur stygų – galima būtų įdėti.

Bet velniai stygų neturėjo.

– Tai reikės keltis žemėn stygų pirktis, – sako muzikantas.

Velniai sutiko. Tuoj jie išrinko septynmetį velnią, kuris muzikantą per septynias minutes išnešė žemėn. Muzikantas nuėjo stygų pirkti, o velnias atsisėdo laukti.

Dar ir dabar velnias laukia, o muzikantas stygas perka.