Našlaitė ant mėnulio
| Našlaitė ant mėnulio |
|---|
| Lietuvių etiologinė sakmė |
Kai kam atrodo, kad kaip tos dėmės ant mėnulio, tai mergaitė neša vandenį.
Sako, kad kadaise toj mergaitė buvo našlaitė. Pamotė ją vis siuntė į darbus. Skriausdavo, mušdavo. Ta pamotė buvo ragana. Kartą ji nusiuntė ją vandenio nešti. Užpykusi prakeikė ir nusiuntė į mėnulį. Ji su naščiais, su kibirais ir atsiradusi ant mėnulio.