Griaustinis tobulas protas

   ⲧⲃⲣⲟⲛⲧⲏ ⲡⲛⲟⲩⲥ ⲉⲧϫⲏⲕ ⲉⲃⲟⲗ

   Griaustinis, tobulas protas

Originalo kalba	koptų (sahidų dialektas)
Korpusas	Nag Hammadi (Nag Hammadi biblioteka)
Kodeksas	VI
Kodas	NHC VI,2
Teksto tipas	Apreiškiminis monologas
Žanras	Gnostinė himninė–apreiškiminė proza
Tradicija / mokykla	Gnostinė (išminties / Sofijos tradicija)
Teologinė kryptis	Dieviškojo proto saviatskleida žmogaus sąmonėje
Pagrindinės sąvokos	Išmintis (Sofija), tapatybės paradoksas, vidinis pažinimas (gnosis), priešybių vienovė
Datavimas	IV a. (rankraštis)
Galima originalo data	II–III a. (kompozicija; tikėtina graikų k.)
Geografinė kilmė	Aukštutinis Egiptas (Nag Hammadi apylinkės)
Paraleliniai tekstai	Tomo evangelija; Išminties literatūra; gnostiniai himnai
Vertėjas (LT)	Sigitas Geda ir Lidija Šimkutė Pocius
Pastabos	Vienas poetiškiausių ir labiausiai fenomenologinių Nag Hammadi tekstų. Literatūrinė forma: poetinė proza, paradoksų seka. Atradimo metai: 1945. Medžiaga: papirusas. Alternatyvūs pavadinimai: "Thunder Perfect Mind", "The Thunder: Perfect Mind".

Įvadas

Griaustinis, tobulas protas (angl. Thunder Perfect Mind) – vienas iš labiausiai poetinių, paradoksalių ir filosofiškai gilių Nag Hammadi bibliotekos tekstų, išlikęs VI kodekso, 2 traktato pavidalu. Šis kūrinys iš esmės skiriasi nuo daugelio kitų gnostinių raštų: jame nėra nei pasakojimo siužeto, nei dialogo, nei išplėtotos kosmologinės schemos. Vietoje to skaitytojas susiduria su intensyviu, apreiškiminio pobūdžio monologu, kuriame kalbantis balsas pats save apibrėžia per nuoseklią priešybių grandinę.

Tekstas pasižymi himnine struktūra ir artimas senovės išminties bei apokaliptinių apreiškimų tradicijai. Kalbantis „Aš“ save pristato kaip tuo pačiu metu esančią gėdą ir drąsą, tylą ir balsą, vergę ir valdovę, moterį ir vyrą, gimdančią ir pagimdytą. Šie teiginiai nėra skirti loginiam suderinimui – jie sąmoningai griauna įprastas tapatybės, moralės ir kalbos kategorijas, versdami skaitytoją pereiti nuo racionalaus supratimo prie vidinio atpažinimo.

Gnostiniame kontekste šis tekstas dažnai suvokiamas kaip dieviškosios Išminties balsas, kaip vidinio pažinimo (gnosis) principo saviatskleida arba kaip Pleromos pilnatvės kalba, skambanti žmogaus sąmonėje. Skirtingai nuo traktatų, kuriuose polemizuojama su demiurgu ar aprašomos eonų hierarchijos, „Griaustinis, tobulas protas“ orientuotas ne į kosmoso sandarą, bet į žmogaus egzistencinę patirtį ir jos perkeitimą.

Pavadinime esantis „griaustinis“ simbolizuoja ne destrukciją, bet staigų dvasinį pabudimą – akimirką, kai suardomos įprastos mąstymo struktūros. „Tobulas protas“ čia reiškia ne racionalų intelektą, o pilnutinę, integruotą sąmonę, gebančią savyje išlaikyti priešybes ir nebijančią paradokso. Šis tekstas kviečia skaitytoją ne tiek suprasti, kiek leisti jam veikti – kaip veidrodžiui, atspindinčiam paties skaitytojo vidinį susiskaldymą ir galimą vienovę.

„Griaustinis, tobulas protas“ laikomas vienu reikšmingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų, atskleidžiančių ankstyvosios gnostinės minties poetinę, mistinę ir radikaliai vidinę kryptį. Tai kūrinys, kuris ne moko doktrinos, bet inicijuoja patirtį.

Vertimas

„Griaustinis, tobulas protas“ (angl. Thunder, Perfect Mind) – vienas poetiškiausių, paradoksaliausių ir filosofiškai giliausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų, išlikęs VI kodekso, 2 traktato pavidalu. Tai nėra pasakojimas, dialogas ar mokymo traktatas tradicine prasme, bet savotiškas apreiškiminis monologas, kuriame kalbantis balsas pats save apibrėžia per tarpusavyje prieštaraujančias tapatybes.

Tekstas pasižymi himnine struktūra ir artimas senovės išminties (σοφία) bei apokaliptinių apreiškimų tradicijai. Jame kalbantis „Aš“ vienu metu yra moteriškas ir vyriškas, gimdantis ir pagimdytas, tyla ir garsas, gėda ir drąsa, vergė ir valdovė. Šie paradoksai nėra literatūrinė puošmena – jie atspindi gnostinį pasaulio ir žmogaus suvokimą, kuriame tikrovė suvokiama kaip įtampos laukas tarp priešybių, o pažinimas (gnōsis) gimsta ne iš loginio atskyrimo, bet iš gebėjimo išlaikyti vienovę skirtybėje.

„Griaustinis, tobulas protas“ dažnai interpretuojamas kaip:

dieviškosios Išminties (Sofijos) balsas;

Pleromos pilnatvės saviatskleida;

vidinis pažinimo principas, kalbantis kiekviename žmoguje;

mistinis moteriškasis Logos aspektas, sąmoningai laužantis patriarchalinės teologijos schemas.

Skirtingai nuo daugelio kitų gnostinių tekstų, šiame traktate beveik nėra kosmologinių hierarchijų, eonų vardų ar demiurgo polemikos. Vietoje to skaitytojas susiduria su tiesioginiu egzistenciniu iššūkiu: atpažinti balsą, kuris kalba, kaip savąjį, ir kartu – kaip dievišką.

Teksto pavadinime esantis žodis „Griaustinis“ nurodo ne destrukciją, bet staigų pabudimą, dvasinį sukrėtimą, kuris sudrebina įprastas tapatybės ribas. „Tobulas protas“ čia reiškia ne racionalų intelektą, o integruotą, pilnutinę sąmonę, aprėpiančią ir šviesą, ir tamsą, ir kalbą, ir tylą.

Šis traktatas laikomas vienu svarbiausių tekstų, leidžiančių suprasti:

gnostinę savimonės fenomenologiją,

ankstyvosios krikščioniškosios mistikos neinstitucinį pobūdį,

moteriškojo dieviškumo vaidmenį gnostinėje teologijoje,

ir radikaliai vidinį išganymo supratimą, nepriklausomą nuo išorinių ritualų.

„Griaustinis, tobulas protas“ iki šiol išlieka tekstu, kuris ne tiek aiškinamas, kiek išgyvenamas – jis veikia kaip veidrodis, kuriame skaitytojas susiduria su savo pačių prieštaravimais, baimėmis ir galimybe pažinti save kaip daugiau nei vieną vaidmenį ar vardą.

Vertimas

VI,2 (13,1 - 21,32) GRIAUSTINIS: TOBULASIS PROTAS

Griaustinis: tobulas(is) protas

Aš buvau pasiųsta [tos] jėgos
Ir aš atėjau tiems, kurie galvoja apie mane
Ir aš atrasta tų, kurie ieško manęs
Pažvelkite į mane jūs, kas galvojate apie mane,
Ir kas klauso, išgirskite mane.
Jūs, tie, kas laukiate manęs, paimkite mane pas save.
Ir nevarykite manęs iš akių
Neleiskite,kad jūsų balsas neapkęstų manęs, nei klausa
žinokite mane visur ir visada
Saugokitės!
Nebūkite nežinančiais manęs

(Nes) aš esu pirma ir paskutinė.
Aš (esu) šlovinama ir niekinama
Aš esu nusidėjėlė ir šventoji
Aš žmona ir mergelė
Aš <motina> ir duktė
Aš savo motinos kūno dalys.
Aš bevaisė ir daug(el) yra jos sūnų.
Aš esu ta, kurios vedybos didingos
Ir aš neturėjau vyro.
Aš pribuvėja ir ta, kuri negimdo.
Aš paguoda savo gimdymo kančiose aš nuotaka ir jaunikis ir mano vyras yra tas, kuris pagimdė mane.
Aš savo palikuonio valdovė. Bet jis yra tas, kuris [pagimdė mane] iki laiko
Gimimo dieną ir jis- mano palikuonis laike
Ir mano jėga yra jo.
Aš jo jėgos atrama (jo) jaunystėje.
[Ir] jis- lazda mano senatvėje.
Ir ko jis bepanori- tai atsitinka man.
Aš tyla, kuri nesuvokiama
Ir mintis, kurios (pri)siminimas dažnas
Aš balsas, kurio garsas daugiabalsis
Ir žodi, kurio reikšmių daugybė
Aš ištarimas savo vardo

Kodėl jūs, kas neapkenčiate manęs, (ar) jūs mylite mane

Vertė Sigitas Geda ir Lidija Šimkutė Pocius 1992.7.9