Naisių kampelis

Naisių kampelis
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė

Eilėraštis parašytas 1912 m. sausio 24 d.

Už grakščius prajovus žemės,
Už turtus pasaulio, grožį
Man mielesnis ir brangesnis
Vien tiktai Naisių kampelis...

Jame nėr didžiųjų girių,
Kurios oštų iš senovės,
Nėra ežerų giliųjų
Nei Šveicaržemės kalnynų;

Nėra tyrų Ukrainos,
Kur gėlių daug siaudžia, žydi, –
Yra tiktai senas namas,
Kuriame gimiau ir augau.

Jis statytas ne iš aukso,
Ne iš gintaro Baltmarės,
Ne iš deimantų Ceilono, –
Bet iš akmenų kietųjų;

Ir tų akmenų kietųjų
Lietuvoj dar daugel randas:
Jųjų pilnos žalios daubos
Ir žmonių laukai usnėti.

Plačios dirvos, žalios pievos
Meiliai puošia tą kampelį,
Jomis Uosupys kriaušėtas
Tyliai Šiladin srovena.

Ant jo kranto beržynėlis
Maudos saulės spindulėliuos,
Ošia dainą slėpiningą,
Mena žiląją senovę.

Daug kampelių Lietuvoje
Yr puikių, gražių, malonių,
Bet už juos visus meilesnis
Man tiktai Naisių kampelis.

Keturi keliai duobėti
Iš Naisių pasaulin traukia:
Jųjų pakraščiuose karklai
Ir dagiliai skaudūs želia.

Vienas kelias į Meškuičius...
Juoju, būdamas dar mažas,
Dažnai bėgdavau kalnelin,
Kur pakrypęs kryžius stovi.

Kitas kelias į Pamūšį
Lygiu lauku tiesiai bėga.
Jįjį lydi dundantieji
Tiesūs stiebai telefono.

Trečias – Lygumų miestelin
Per Sereikių didį kaimą,
Palei seną koplytėlę,
Palei tarškantį malūną.

Ir ketvirtas – tai į Šiaulius
Bėga, raitosi dirvomis
Ir miškeliais, ir alksnynais,
Ir paniurusiais kirtimais...

Viskas, viskas man čia miela!
Čia sapnai pirmieji gimė,
Čia jie supo ir žavėjo
Mano širdį ir krūtinę.