Nakties žaislai

Iš Vikišaltiniai.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Nakties žaislai
Vincas Mykolaitis-Putinas
1921 m.


<poem> Ar jauti, kaip mes kartu Vikriai sukamu ratu, Rankom susikibę, Šviesią dainą tiesdami, Skrendam, skrendam dangumi Per erdvių platybę?

Vidury tik tu viena. Savo šypsnio dovana Pavergei man mintį. Kuo gi man pavergt tave? Ar daina šviesia guvia? Ar žiedų priskinti?

Bus ir skambančių dainų, Bus ir kvepiančių žiedų, Tik praskleiski sielą. Tik, skaisčioji, nuramink, Nuramink ir atgaivink — Raudos nebemiela.

Kai jau muš padebesiuos Ritmo bangos užliūliuos, Tu paduok man ranką, — Saulės kelias nusities! Slėpinių šviesios nakties Mudviem jau pakanka

Pragydo žvaigždynai. Aidais nuskambėjo Siūbuojami gundomo džiaugsmo balsai, Viliojančiais sielą vaizdais palytėjo Ir leido į erdvę skraidyti laisvai, O erdvės ruimingos — be krašto jų plotis. Guvu atsikvėpus, pasėmus jėgų, Lig žvaigždžių pakilti, su vėjais geniotis Besvaidomiems supamo ritmo bangų.

Ir gimė mintis: į padangę iškilus, Apglėbti tave, prisispaust prie širdies Ir kristi per amžius ir amžiams nutilus, Išdilti ūkuos paslaptingos nakties.

O kai tik nurimo svaidą sūkuriai, Tada tu atskridus iš lengvo tarei: — Mes — žvaigždės klajūnės pasaulių takuos. Mes gimėm ūkuos, mes ir mirsim ūkuos. Neilgai spindėsim, riedėsim drauge Šviesiosios nakties sidabriniam ūke. Jei kam mūsų takas už tako užklius, Tai vėl gal į vieną suves mūs kelius. Mes — žvaigždės klajūnės pasaulių takuos Sužibom ūkuos ir užgesim ūkuos. —