Napoleono turtas

Napoleono turtas

Lietuvių liaudies padavimas

Tūkstantis devyni šimtai trisdešimt antrais ar trečiais metais smetoninė vyriausybė, prancūzų vyriausybei prašant, leido Lietuvoj prancūzams ieškoti Napoleono turto. Mat čia, kaip jis traukėsi iš Rosijos, čia daugelis pasakojo, kad daug turto yra paslėpta Lietuvoj. Tai čia du prancūzų studentai atvažiavo į Kernavę, nu, ir jie pradėjo ieškoti tos vietos prie Kriveikiškio; prie Kriveikiškio palivarko ieškoti tos vietos, kur stovėjo trys ąžuolai. Kaip kelias eina iš Kernavės ir paskiau sukasi į Kriveikiškius – tam posūky turėjo stovėti trys ąžuolai. Nu, a ten Kriveikiškio palivarko šito savininkė, ji mokėjo prancūzų kalbą. Tai jie pasikvietė šitą moterį, nu, ir klausė, ar ji prisimena, gal žinia kokia, kur ten buvo trys ąžuolai. Tai ji pasakojo, – jau senyva moteris buvo, – tai ji pasakojo, kad kaip ji atėjo čia į Kriveikiškį, jau, sakyti, gyventi, tai, žinot, buvo kažkokių trijų kelmų žymės. Bet paskiau toj vietoj pastatė palivarko tvartus. Ir ten tvartai jau iki šiol, iki to laiko stovėjo. Tai jie ten negalėjo nieko suvokti.

Nu, ir paskiau jie turėjo kažkokias knygas ir ten planus. O paskiau, po kiek laiko, pasirodė Smailiakalny – taip vadinamas Aukakalnis – sulig žemės gruntu duobė kažkokia. Ir ten žmonės rado, kad buvo žemė ta užspaudusi kažkokią metalinę bačką. Ir ten numeriai kažkokie su rūdim ir paskiau raidės, žymės buvo. Bet kas ten iškasė ir kur nuvežė, tai niekas nežino, čia paslaptis buvo. Bet greičiausia, kad jeigu jie rado ten Napoleono turto, tie prancūzų studentai, – netoli buvo demarklinija lietuvių su lenkais – greičiausia, kad tas turtas perėjo į lenkų pusę ir į Prancūziją nukeliavo.