Numirėliai prie laužo
| Numirėliai prie laužo |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Vieną vakarą Namajuška iš pirties ėjo per skardį. Žiūri – vidury skardžio, netoli upelio, dega didelis ir labai ilgas laužas. Aplink jį susėdusi visa jo mirusi giminė: tėvas, motina, seneliai. Jie kažką verda ir valgo. Kiti lošia kortomis. Staiga vienas iš numirusių pašaukė Namajušką. Tas paspartino žingsnį. Tie dar kartą pašaukė. Namajuška pradėjo bėgti. Tada vienas iš numirusių stvėrė kirvį ir vytis. Privijo ir stvėrė už kojos. Numovė batą ir toliau nebesivijo.
Namajuška parėjo namo ir atsigulė. Rytą atsikelia ir eina pažiūrėt savo bato. Ogi jis visas taip smulkiai sukapotas, kad net nesuskaitytum visų tų gabaliukų.