Nupirkta karvė

Nupirkta karvė

Dalis Lietuvių mitologinių sakmių rinkinio

  Šis tekstas neturi nurodyto šaltinio (leidinio, publikacijos ar užrašymo aplinkybių). Jei žinote šaltinį, papildykite.

Žmogus vedė parduoti karvę. Iš Žvingių buvo tas žmogus ir vedė į Naumiestį. Jau buvo žiemos metas. O ėjo per girias, kūlynus. Mato – ugnikė kūrenas, o prie ugnikės toks senelis. Tas senelis sako:

– Prisėsk greta, esi pavargęs su ta karvike. O kur, – sako, – eini?

– Einu, – sako, – į Naumiestį, į jomarką, noriu parduoti tą karvę.

– O kiek tu, – sako, – prašai už tą karvikę?

Tas sako:

– Prašyčiau dvidešimt rublių.

– Ir, – sako, – už tiek ir atiduosi?

– Atiduosiu, – sako, – o ką?

O aplink buvo vilkų apspitę.

Tas žmogelis atsisėdo prie tos ugnikės, apšilo ir užmigo. Atsibunda jis – nė tos karvikės, nė to žmogaus, nė tų vilkų. Karvės oda nusiausta, pinigai ant odos padėti, kiek jis prašė.

Ir visa pasaka.