Nuplikintas šungalvis
| Nuplikintas šungalvis |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Buvo pusė šunio, pusė žmogaus. Jei apsiautum vyžom kaip žmogus, tai jis pavytų, suuostų, bet jei užpenčiais priekin, tai ne.
Buvus pirkelė pas Kleinickienę. Atėjo tas šungalvis, atsisėdo ant slenksčio ir kaip suskėtrioja rankom – neišleis. Ė boba, – kaip krosnį kūreno, kaip virė katilas vandenio, – tai jam ant galvos! Tada išlindo akys, ir baigta.