Skaidrieji akordai kas kartą tvirtėjo,
Kas kartą garsesniai skambėjo aidai.
Ir naują pasaulį, pasaulį harmonjos
Vaidino gražieji Gėlės tvariniai,
О lūkesčio pilnos jo dainos malonios
Gaivino lyg saulės skaisčios spinduliai.
Jis grože gėrėjos, jis meilės telaukė,
Jam kelrodžiu buvo auksinė viltis.
Jis laimei tikėjo, bet greitai nutraukė
Gyvenimo siūlą žiaurioji mirtis.
Ir ilsis svajonių apviltas poeta
Šaltosios motušės-žemelės glėbyj,
О laikas svajotas, о laimė tikėta
Da vis nepasiekta, da vis ateityj.
Šiauliai. 1913. XII. 4.
Tyli drama.
Naktis tyli, tik lapai šlama,
Lakštė čiulba įstabiai,
Bet tylumoj nujausti drama,
Nors žvaigždės šviečia ir žibiai.
Naktis giedri, žvaigždutės spindi
Ir plaukia muzikos garsai, —
Jisai tamsioj pirkelėj lindi,
Užmigt neduoda jam vargai.
Puiki gamta lyg šventę švenčia,
О jis... senai be darbo jis,
Neturi duonos, bada kenčia,
Ir žūva jam menka viltis...
Sotiems gamta svajones tveria,
Skaidrion vilioja ateitin,
О jis... ant kaklo virvę neria,
Nes badas stumia jį mirtin.
Šiauliai. 1914. IV. 6. (1914, „Vilnis,“ 2).
