Du likimu.
Du jaunuoju bernužėliu
Pro likimą ėjo;
Jiem laimelė — laimėjėlė
Ateitį žadėjo:
Turtingajam švytrų kardą,
Ristąjį žirgelį,
О beturčiui jautrią sirdį,
Kietąjį vargelį.
Turtingajam mergužėlės
Vainikėlius pynė,
Bet jis draskė juos ir žirgas
Juos po kojom mynė.
Vargdienėliui nieks nepynė
Iš gėlių vainiko,
Nes turtingas jas išskynė,
Vien stiebus paiiko.
Кą sutiko turtingasis,
Тą kardu kapojo;
Skurdas, ašaros teliko,
Kur tik jis prajojo.
Кa sutiko vargdienėlis,
Tam griaudžiai dainavo,
Тą griaudino, tą ramino,
Тą saldžiai liūliavo.
* * *
Turtingajam pasimirus,
Kunigai lydėjo,
Paskui karstą vargdienėlio
Ubagai teėjo.
1914. („Nauju Taku”).
Į ateitį šviesią...
Į ateitį šviesią
Pasaulis jau tiesia
Ir lygina kelią per augštį kalnų.
Vergiją ir gamtą
Įveikti juk lemta
Tvirtajam narsumui draugų milžinų.
