Rìmtą vyrą kataliką,
Kurs ministerių neerzįs,
Kurs mokės guodoti valdžią,
Ranką stiprojo laižyti,
Mums daug gero priprašyti.
Biržai, 1912. X.
Kūdikis elgėta.
Раз vieną poną atėjo
Prašyti duonos elgėta.
Bet ponas duonos nedavė,
Tik pasakė pamokslą jam:
„Neviena gyveni duona,
Gerai tiktai tu apmastyk“.
„Teisybė, pone, todel man
Podraug su duona duok mėsos“.
Biržai, 1910. III. 21.
SONETŲ VAINIKAS.
I.
Aš pirmą sonetą nupinti mėginsiu,
Kaip pina merginos raibus vainikus:
Gražiausių žiedų širdyje prisiskinsiu
Ir juos sutvarkysiu, kaip tvarko žiedus.
Vilties tarp skausmų įmaišysiu, įdėsiu,
Kaip įdeda rožių tarp smidro šakų,
Svajone surišiu jausmus ir dėvėsiu
Nupintu iš sielos balsų vainiku.
Bet veltui: kaip bepinant siūlui nutrūkus
Arba tinkamų žiedeliukų pritrūkus
Negali mergelė vainiko nupint,
Taip man deimantinės svajonės išnyko
Ir gero soneto sutvert nepavyko
Ir vėl išpradžios aš turėsiu mėgint.
