| Originalas (Ispanų k.) |
Vertimas
|
Chorus
- Paraguayos, ¡República o Muerte!
- nuestro brío nos dio libertad;
- ni opresores, ni siervos alientan
- donde reina unión e igualdad.
|
-
- Paragvajiečiai: Respublika arba Mirtis!
- Mūsų dvasia mums davė laisvę
- Nei engėjų, nei vergų nebėra
- kur vienybės ir laisvės karalystė.
|
Verse I
- A los pueblos de América, infausto
- tres centurias un cetro oprimió,
- mas un día soberbia surgiendo,
- "¡Basta!" —dijo, y el cetro rompió.
- Nuestros padres, lidiando grandiosos,
- ilustraron su gloria marcial;
- y trozada la augusta diadema,
- enalzaron el gorro triunfal.
|
-
- Amerikų liaudis, nelaimei,
- Buvo engiama skeptro tris amžius
- Bet vieną dieną pakilo pirmyn,
- „Gana!“, ji pasakė, ir sulaužė skeptrą.
- Mūsų tėvai didingame mūšyje,
- Parodė savo karinę šlovę;
- Ir sutriuškinę impozantišką diademą,
- Iškėlė triumfo kepurę.
|
Verse II
- Nueva Roma, la Patria ostentará
- dos caudillos de nombre y valer,
- que rivales —cual Rómulo y Remo—
- dividieron gobierno y poder.
- Largos años —cual Febo entre nubes—
- viose oculta la perla del Sud.
- Hoy un héroe grandioso aparece
- realzando su gloria y virtud...
|
-
- Naujoji Roma, Tėvynė didingai parodys
- Du kaudilijus: didingo vardo ir drąsos
- Kurie, varžovai, kaip Romulas ir Remas
- Pasidalino valdžią ir jėgą.
- Daug metų, per kuriuos Febė tarp debesų
- Matėsi lyg paslėptas Pietų perlas,
- Šiandien didis herojus iškyla
- Keldamas jos šlovę ir dorybę...
|
Verse III
- Con aplauso la Europa y el Mundo
- la saludan, y aclaman también;
- de heroísmo: baluarte invencible,
- de riquezas: magnífico Edén.
- Cuando entorno rugió la Discordia
- que otros Pueblos fatal devoró,
- paraguayos, el suelo sagrado
- con sus alas un ángel cubrió.
|
-
- Europa ir pasaulis sveikina plodami
- Ir taip pat pripažindami
- Neįveikiamą heroizmo bastioną,
- Stebuklingą lobių Edeną.
- Kai nesantaika sudundėjo aplink
- Fatališkai užvaldžiusi kitus,
- Paragvajiečiai, šventoji žemė
- Buvo apdengti angelo sparnais.
|
Verse IV
- ¡Oh! cuán pura, de lauro ceñida,
- dulce Patria te ostentas así
- En tu enseña se ven los colores
- del zafiro, diamante y rubí.
- En tu escudo que el sol ilumina,
- bajo el gorro se mira el león.
- Doble imagen de fuertes y libres,
- y de glorias, recuerdo y blasón.
|
-
- O, kokia tyruma, laurų apsupta,
- Mylymoji Tėvyne, šiuo būdu tu parodai save.
- Tavo vėliavoj matomos spalvos
- Safyrų, deimantų ir rubinų.
- Tavo herbe, kurį saulė nušviečia,
- Po kepure matomas liūtas.
- Dvigubas paveikslas laisvų ir stiprių,
- ir šlovingų atmintis ir viršūnė.
|
Verse V
- De la tumba del vil feudalismo
- se alza libre la Patria deidad;
- opresores, ¡doblad rodilla!,
- compatriotas, ¡el Himno entonad!
- Suene el grito: "¡República o muerte!",
- nuestros pechos lo exhalen con fe,
- y sus ecos repitan los montes
- cual gigantes poniéndose en pie.
|
-
- Iš bjauraus feodalizmo kapo
- Tautos dieviškumas kyla laisvai;
- Engėjai, klaupkitės!
- Patriotai, giedokite himną!
- Teskamba giesmė, „Respublika arba Mirtis“!
- Mūsų krūtinės jį iškvėpia su tikėjimu,
- Ir kalnai kartoja jo aidą
- Kaip kylantys gigantai.
|
Verse VI
- Libertad y justicia defiende
- nuestra Patria; tiranos, ¡oíd!
- de sus fueros la carta sagrada
- su heroísmo sustenta en la lid.
- Contra el mundo, si el mundo se opone,
- Si intentare su prenda insultar,
- batallando vengar la sabremos
- o abrazo con ella expirar.
|
-
- Mūsų Tėvynė gina laisvę ir teisingumą;
- Tironai: klausykit!
- Įstatymai šventojoje chartijoje
- Parems heroizmą kovoje.
- Prieš pasaulį, jei šis nesutiktų,
- Jei pasaulis išdrįstų įžeisti jos saugumą,
- Kovodami atkeršyti sieksim
- Ar žūsim ją apkabinę.
|
Verse VII
- Alza, oh Pueblo, tu espada esplendente
- que fulmina destellos de Dios,
- no hay más medio que libre o esclavo
- y un abismo divide a los dos.
- En las auras el Himno resuene,
- repitiendo con eco triunfal:
- ¡a los libres perínclita gloria!,
- ¡a la Patria laurel inmortal!
|
-
- Pakilk, o Liaudie, tavo spindintis kalavijas
- Kuris smogia Dievo žiežirbomis,
- Nebėra viduriniojo sluoksnio tarp laisvo ir vergo
- Ir bedugnė dalina į dvi dalis.
- Švelniame brize aidi himnas,
- Atkartojamas triumfo aido:
- Laisviesiems, didžioji šlovė!
- Tėvynei, laurai nemirtingi!
|
