Paragvajaus himnas

Iš Vikišaltiniai.
Jump to navigation Jump to search

Paragvajaus himnas

Originalas (Ispanų k.) Vertimas
Chorus
Paraguayos, ¡República o Muerte!
nuestro brío nos dio libertad;
ni opresores, ni siervos alientan
donde reina unión e igualdad.
 
Paragvajiečiai: Respublika arba Mirtis!
Mūsų dvasia mums davė laisvę
Nei engėjų, nei vergų nebėra
kur vienybės ir laisvės karalystė.
Verse I
A los pueblos de América, infausto
tres centurias un cetro oprimió,
mas un día soberbia surgiendo,
"¡Basta!" —dijo, y el cetro rompió.
Nuestros padres, lidiando grandiosos,
ilustraron su gloria marcial;
y trozada la augusta diadema,
enalzaron el gorro triunfal.
 
Amerikų liaudis, nelaimei,
Buvo engiama skeptro tris amžius
Bet vieną dieną pakilo pirmyn,
„Gana!“, ji pasakė, ir sulaužė skeptrą.
Mūsų tėvai didingame mūšyje,
Parodė savo karinę šlovę;
Ir sutriuškinę impozantišką diademą,
Iškėlė triumfo kepurę.
Verse II
Nueva Roma, la Patria ostentará
dos caudillos de nombre y valer,
que rivales —cual Rómulo y Remo—
dividieron gobierno y poder.
Largos años —cual Febo entre nubes—
viose oculta la perla del Sud.
Hoy un héroe grandioso aparece
realzando su gloria y virtud...
 
Naujoji Roma, Tėvynė didingai parodys
Du kaudilijus: didingo vardo ir drąsos
Kurie, varžovai, kaip Romulas ir Remas
Pasidalino valdžią ir jėgą.
Daug metų, per kuriuos Febė tarp debesų
Matėsi lyg paslėptas Pietų perlas,
Šiandien didis herojus iškyla
Keldamas jos šlovę ir dorybę...
Verse III
Con aplauso la Europa y el Mundo
la saludan, y aclaman también;
de heroísmo: baluarte invencible,
de riquezas: magnífico Edén.
Cuando entorno rugió la Discordia
que otros Pueblos fatal devoró,
paraguayos, el suelo sagrado
con sus alas un ángel cubrió.
 
Europa ir pasaulis sveikina plodami
Ir taip pat pripažindami
Neįveikiamą heroizmo bastioną,
Stebuklingą lobių Edeną.
Kai nesantaika sudundėjo aplink
Fatališkai užvaldžiusi kitus,
Paragvajiečiai, šventoji žemė
Buvo apdengti angelo sparnais.
Verse IV
¡Oh! cuán pura, de lauro ceñida,
dulce Patria te ostentas así
En tu enseña se ven los colores
del zafiro, diamante y rubí.
En tu escudo que el sol ilumina,
bajo el gorro se mira el león.
Doble imagen de fuertes y libres,
y de glorias, recuerdo y blasón.
 
O, kokia tyruma, laurų apsupta,
Mylymoji Tėvyne, šiuo būdu tu parodai save.
Tavo vėliavoj matomos spalvos
Safyrų, deimantų ir rubinų.
Tavo herbe, kurį saulė nušviečia,
Po kepure matomas liūtas.
Dvigubas paveikslas laisvų ir stiprių,
ir šlovingų atmintis ir viršūnė.
Verse V
De la tumba del vil feudalismo
se alza libre la Patria deidad;
opresores, ¡doblad rodilla!,
compatriotas, ¡el Himno entonad!
Suene el grito: "¡República o muerte!",
nuestros pechos lo exhalen con fe,
y sus ecos repitan los montes
cual gigantes poniéndose en pie.
 
Iš bjauraus feodalizmo kapo
Tautos dieviškumas kyla laisvai;
Engėjai, klaupkitės!
Patriotai, giedokite himną!
Teskamba giesmė, „Respublika arba Mirtis“!
Mūsų krūtinės jį iškvėpia su tikėjimu,
Ir kalnai kartoja jo aidą
Kaip kylantys gigantai.
Verse VI
Libertad y justicia defiende
nuestra Patria; tiranos, ¡oíd!
de sus fueros la carta sagrada
su heroísmo sustenta en la lid.
Contra el mundo, si el mundo se opone,
Si intentare su prenda insultar,
batallando vengar la sabremos
o abrazo con ella expirar.
 
Mūsų Tėvynė gina laisvę ir teisingumą;
Tironai: klausykit!
Įstatymai šventojoje chartijoje
Parems heroizmą kovoje.
Prieš pasaulį, jei šis nesutiktų,
Jei pasaulis išdrįstų įžeisti jos saugumą,
Kovodami atkeršyti sieksim
Ar žūsim ją apkabinę.
Verse VII
Alza, oh Pueblo, tu espada esplendente
que fulmina destellos de Dios,
no hay más medio que libre o esclavo
y un abismo divide a los dos.
En las auras el Himno resuene,
repitiendo con eco triunfal:
¡a los libres perínclita gloria!,
¡a la Patria laurel inmortal!
 
Pakilk, o Liaudie, tavo spindintis kalavijas
Kuris smogia Dievo žiežirbomis,
Nebėra viduriniojo sluoksnio tarp laisvo ir vergo
Ir bedugnė dalina į dvi dalis.
Švelniame brize aidi himnas,
Atkartojamas triumfo aido:
Laisviesiems, didžioji šlovė!
Tėvynei, laurai nemirtingi!