Pas Kauną

Pas Kauną
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Mieganti žemė“ (1929 m.).

     Pas Kauną, pas žalią ir mieląjį Kauną
     čiulbėjo liūdnoka paukštytė.
     Išbrėško aušrelė ir vėl ji užgeso,
     o saulės – dar vis nematyti.

     Sudie tau, tėvyne žalia ir maloni,
     šilus ir dirvonus palieku.
     Aušra gal kadaise švytravo po klonius,
     dabar gi – nei saulės nei nieko.

     Ar laukei, grįtele, kad sūnūs be laimės
     tėvynę gražesnę surado?
     O ne! Tai pastogei ir žydinčiam kaimui
     sudie mes pasakėm iš bado.

     Išeinam. Paliekam. Darželiuose gėles
     žydėkit mums žūstant, mums vystant.
     Ant kryžkelės skausmo žiedai jau sužėlė,
     nelaukit daugiau jau sugrįžtant.

     Neliūskit! Neverkit! Gal sekantį rytą
     aušra bus gražesnė matytis.
     Pas Kauną, pas žalią ir mieląjį Kauną
     linksmiau ims čiulbėti paukštytės.