Pasiilgę Tavęs, Lietuvos motinėle
| Pasiilgę Tavęs, Lietuvos motinėle Maironis |
|---|
Pasiilgę Tavęs, Lietuvos motinėle,
Kuri Vilniuj stebuklais gini Aušros vartų,
Štai nuliūdę maldaujame, rankas iškėlę,
O išgirski, išgirsk, mus užtarus tiek kartų!
Nuramink mūsų sopančią, skaudžią krūtinę:
Sugrąžink mūsų bočių, tėvelių sostinę!
Kaip tėvai lankė Vilniuje tavo šventovę,
Taip ir mes Tau norėtumėm pulti po kojų,
Bet į brangias angas svetimi įsibrovę,
Pas Tave pasiguosti mums kelią pastojo.
Nuramink mūsų sopančią, skaudžią krūtinę:
Sugrąžink mūsų bočių, tėvelių sostinę!
Ten juk mūsų ant kalno pilis Gedimino!
Ten bažnyčia Kazimiero švento Globėjo!
Kas Kalvarijos kalnų nelankė, nežino?
Mūsų mintys ir širdys juos taip pamylėjo!
Nuramink mūsų sopančią, skaudžią krūtinę:
Sugrąžink mūsų bočių, tėvelių sostinę!
Amžiais Vilniuj stebuklais Globėja galinga!
Mūsų tėvus ir bočius globojai ir gynei;
Būk ir mums, Motinėle, vaikams maloninga:
Sugrąžink mūsų Vilnių, išplėštą tėvynei!
Nuramink, nuramink mūsų skaudžią krūtinę:
Sugrąžink mūsų bočių-prabočių sostinę!