Poetui mirus

Iš Vikišaltiniai.
Jump to navigation Jump to search
Poetui mirus
Maironis
Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1920 m. „Pavasario balsuose“.


Poeto paslaptis, jausmus
Sejoja kritikai per rėtį;
Uždavinys mat įdomus -
Aikštėn autentiškai išdėti.

Išvilkę žmogų akyse
Prieš sočią, žiovaunančią minią,
Prekiauja gyva jo dvasia
Ir rodo perpjovę krūtinę.

Išplėšę žingeidžiais kabliais,
Jo širdžiai atilsio ramybę,
Neklaus, ar pūna kaulai leis
Paliesti savo šventenybę.

O, nelaimingas! Įstabia
Pagerbęs giesme meilės rytą!..
Nedovanos tau nei grabe,
Atvožę amžinatvės plytą.

Skurdžios gyvatos sūkury
Neradęs laimės nei ramumo,
Tu irgi dulkėse turi
Besigailėt širdies jautrumo!