Ponas – kalakutas

Ponas – kalakutas

Lietuvių etiologinė sakmė

Gyveno labai negeras ponas. Jis labai mušdavo darbininkus, jiems valgyt neduodavo. Darbininkams daug sunkiau buvo gyvent pono dvare negu gyvuliams. Jie gaudavo tik peludės valgyti ir gulėdavo tvartuose: vyrai – su arkliais, moterys – su karvėmis. Kartą pro tą dvarą ėjo dievas, pasivertęs elgeta, ir užėjo naktigulto. Ponas leido jam apsinakvoti tvarte su kitais darbininkais ir davė jam peludės valgyti.

Elgeta rytojaus dieną atsisveikindamas paprašė pono duonos kąsnio, nes jis negalįs peludės valgyti. Ponas užpyko ant jo už drąsų kreipimąsi, išvarė ir užpjudė šunimis. Dievas pavertė tą poną kalakutu.

Ponia ir ponaičiai atsikėlę rado kalakutą kieme. Jie labai nustebo, nes niekas nebuvo matęs tokio padaro, ir liepė įvaryti į tvartą. Pono ieškojo ieškojo, bet nerado. Dievas, bausdamas poną už išdidumą, pavertė jį kalakutu, kuris dabar tebesididžiuoja iškėlęs raudoną skiauterę, nors ir tvarte gyvendamas.