Potockaitės karstas

Potockaitės karstas
Adomas Mickevičius

Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.

Pavasario šalyje, linksmuos sodnuos Krymo,
Suvytai radastėle! Tavo valandėlės,
Lėkdamos kaip auksinės jausmo plestekėlės,
Širdies gelmėj paliko ydus atminimo.

Ten žvaigždžių šviečia aibės ant žiemių skliautimo,
Kodrin gi ant to kelio spindi tos akelės?
Ar žvilgys pirm neg geso nuo šaltos žemelės,
Ten beskrįsdams įkūre ženklus išsilgimo?

Mergele! Aš apleistas svetur pasimirsiu;
Čionai man saują smėlio težer’ draugų rankos.
Pas tavo karstą dažnas keliauninkas lankos,

Ir aš kalbos savosios skardą tad išgirsiu,
Ir dainius apdainuodams pavergtą mergaitę,
Išvys gretimą kapą ir man skirs giesmaitę.