Prakeikimas

Prakeikimas
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1938 m. rinkinyje „Diemedžiu žydėsiu“. Parašytas 1937 m. liepos mėn.

Siaubinga prieblanda užtvindė pirkią,
Visi stovėjo tylūs ir išbalę,
Prieš savo norą nepravirkę -
O tėvas rodė rūsčio galią -

Įnirtęs, lyg perkūnas, griaudė -
Jo sunkūs žodžiai krito man.
Kur eisiu aš per liūtį, audrą -
Jo prakeikimo lydima?

Sutvisko žaibas - nušvietė lūšnelę.
Drebėjo tėvo kumštis pakelta -
Visi drebėjo mirtinai išbalę,
Nedrįso niekas tart: "Ji nekalta!"

Nepulsiu aš po kojų piktam seniui,
Kad spardytų mane, paskui atleistų.
Kad vėl gyventum, kaip gyvenę
Tarp prietarų tamsiųjų raistų?

Atplėšė vėtra man duris lūšnelės -
Ir aš benamė girios glūdumoje -
Gražus žaibais nušvitęs kelias!
Gražu, kai debesys grūmoja!

Dar kartą pažvelgiau į mielą gūžtą -
Naktis ją globė letenom juodom -
Girdėjau, kai pušis per audrą lūžta...
Kuris jų seks manom pėdom?