Raudona rožė

Raudona rožė
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.

Šią naktį pas mane Karmen atėjo,
Juoda Karmen, su degančiom akim.
Ji būrė man, kortas padėjo –
Ir gąsdino nelemta ateitim.

Krūtinė jos karštai alsavo –
Virpėjo rožė kruvina:
„Klajonė – gyvenimas tavo...
Ir meilė – tavoji daina."

– O kas paskui? – „Paimki šitą rožę,
Tai sužinosi kas dar bus –
Tik vienas žodis laimę mums atvožia
Ir vienas žodis atveria kapus."

Karmen dainavo meilę pražūtingą,
Gyvenimą be prietarų ir baimės.
Ir siūlė rožę man raudoną, nuodėmingą,
Užburtą širdimi ir laime.

... O su naktim išnyko ir Karmen, –
Tik jos daina aistringai ir liūdnai skambėjo –
Ir keistą dovaną paliko man:
Raudoną rožę. – Laimės nežadėjo...