Raudonspalvėj liepsnoj

Iš Vikišaltiniai.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Raudonspalvėj liepsnoj
Vincas Mykolaitis-Putinas
1941 m.


<poem> Vidudienio saulė, ir vėjas, ir karštis Ir pragaras rūkstančiais dulkėm keliais. Laisvėjančiais polėkiais kilti ir veržtis Išgąsdinti paukščiai sparnų neišskleis.

Vėlyvo pavasario dygstančią sėją Nudegino kaitros, nurinko varnai. Sausi rytų vėjai dirvonus akėja, Apnuoginti liūdi laukų akmenai.

Ir tu, mano gimtas žaliuojantis kaime, Skambėjęs dainų šimtastygiais aidais, Keliesi su rūpesčiu, guodies su baime, Kaip įnamis tėviškės kloniais bastais.

Žiauri ir pikta raudonspalvė liepsna Išdegino tavo laukus ir gėlynus, Ir moteris vaško žvake nešina Nelauktai aplanko gentis ir kaimynus.

Mūs dienos kaip tankios kalėjimų grotos, Ir laisvės aušra jom negreitai nušvis. Nebylios kalėjimų sienos rasotos . . . O, Viešpatie, kokia klaiki ta buitis!