Rinkime ir taupykime savo turtą
| Rinkime ir taupykime savo turtą Lazdynų Pelėda |
|---|
| Išspausdinta „Viltyje“, 1911 m., Nr. 55 |
Šį pavasarį Vilniuje atsirado kuopelė žmonių, sumaniusių tęviršt įsteigti Lietuvos etnografijos parodą. Nėra ko kalbėti apie tokios parodos svarbumą ir apie jos vertę kultūros žvilgsniu. Nebent atskiri žmonės nesuprastų jos reikalo. Darbas su liaudimi ir liaudžiai, tai suprantamas šūksnis visoms tautoms, norinčioms išlikti gyvoms. Lietuviams gi dar labiaus jis turi būti suprantamas, - mums, inteligentijai iš liaudies kilusiai. Liaudies atbudime, jos atsikėlime mūsų stiprybė, mūsų ateitis, mūsų visa viltis.
Jeigu atsidėję ir gerai prisiruošę patyrinėsim Lietuvos šiaudais dengtus butus, pamatysime, kad nenusivylėme: mūsų sodiečiai ne tik sulaikė tėvų kalbą gražią ir gryną, bet lygiai neišsenkamus mūsų kultūros turtus, žymų jos pėdsaką, ženklus.
Liaudis užlaikė tiems ateinantiems visa, kas reikalinga mūsų tėvynei atgaivinti ir prikelti - visa, kas gali ne tik jos garbę pakelti ir sulyginti su kitomis kultūringomis tautomis, bet ypač išskirti ją. Tuose sodiečių butuose atrasim ginklą, kuris apgins mus nuo nepageidaujamos šmėklos; tas ginklas tai mūsų individualizmas, tai mūsų tautos dvasia!
Mes, lietuviai, lig šiol sunkioj kovoj dėl savo teisių žudėme ir pražudėme daugelį jaunų pajėgų ir laiko nebuvo mums rūpinties butu, kol neturėjome pamato po kojų...
Dabar gi, šiek tiek pajutę pagrindą, galime apsidairyti po griuvėsius mūsų Tėvynės ir, paėmę kastuvą, atkasti mūsų turtų liekanas, pataisyti, apvalyti užmiršimo pelėsius ir dulkes, pasirodyti ir pasigėrėti!..
Kitos tautos seniai dirba tą darbą: pas lenkus, čekus tai ne vienų žingeidžių mėgėjų darbas; senovės liekanas rinkti jie skaito kiekvieno piliečio pareiga, ir garbingi tie namai, kuriuose didesni tokie rinkiniai esti. Kiekvieno čeko namuose galima maždaug atrasti surinktų dalykų; renka jis juos per visą amžių, paskyręs šiokiai ar tokiai mokslo draugijai. Iš tokių palaikų susidarė didžiausi muziejai, parodos.
Muziejai, parodos - tai artistų, architektų, taikinamos dailės rūpintojams neišsemiamas šaltinis.
Savo etnografijos rinkinių mes dar ir kaip ir neturime, nors mūsų Lietuva tuo atžvilgiu yra įdomiausia ir turtingiausia šalis visoj Europoj.
Parodos, jeigu ir būna, tai tik šalutinės, tautinės, jų jokiu būdu negalime pavadinti etnografijos parodomis.
Jei mūsų sumanymui pritars visuomenė, tai netrukus galima būtų įtaisyti paroda.
Nenustodami vilties, imkimės darbo; kiekvienas inteligentas, gyvenąs kaime, tegu pasistengia, ką pastebėjęs sodžiuje senobinio arba ir dabartinių rankų išdirbinių, būtinai įgyti ir arba pas save palaikyti arba siųsti į „Vilties“ redakciją, kur tie visi dalykai bus skirstomi Liet. Mokslo ir Dailės Draugijoms.
Rankiojimas nėra taip sunkus darbas, kaip gali ne vienam rodyties: maži dalykai turi būti renkami, nuo didelių - fotografijos ar kopijos nuimamos.
Visada turime rūpinties dorai apimti visą dalyką, kad nepraleidus menkiausios smulkmenos.
Kas pamėgins tą darbą, tas jo nemes, tas atsidės jam visai; yra tai darbas, kuriam nėra nė sienos nė galo.
Šitam tikslui paduodu čia savaime sudorotą programą:
kaip rinkti senobiniai daiktai
1) Dainos, prietarai, burtai, patarlės (priežodžiai).
2) Etnografijos žemlapiai, etnografijos literatūra, šiokia ar tokia būtų kalba surašyta (svetimtaučiai daug apie mus rašė). Taip pat rinkti apylinkių reginiai, vaizdeliai.
3) Tipų fotografijos, senobiniai apdarai ar bent jų dalys, taip vyrų, kaip moterų.
4) Nepaprastų mūsų tautinių butų, varpinių, kryžių, koplytėlių fotografijos, šventųjų stovylos arba jų fotografijos, kryžių ir koplytėlių papuošimai.
5) Padargai ir įrankiai, kiek jie būdina paimtą tyrinėti apylinkę; jeigu negalima originalų, tai jų kopijos arba fotografijos. Prie fotografijų turi būti pridėtas šiokio įrankio ar padargo pavadinimas ir parodyta, iš kur paimtas.
6) Visokie dalykai, kasdieninio gyvenimo vartojami: spynos, durų uždarai, medinės ir geležies, skrynių, rogių, durų ir t.t. padabinimai.
7) Moliniai ir mediniai indai, kurie savo pavidalu ar būdu ypač išskiria lietuvius, ornamentų kopijos. Tabakierkos, skrynutės, krabos, pintos iš šiaudų, karnų, vyčių, krepšeliai iš vyčių, šiaudų koreliai, taip gražiai dabiną ūkininko trobos lubas, visokie išdirbiniai iš tošies: aukšliai, rankiniai, dūdos, dūdelės, birbynės.
8) Pagražinti šaukštai, aušintuvai, samčiai nepaprasto pavidalo.
9) Ypatingos formos druskinės, underės, kraitelės.
10) Privarptėlės, adatos kuodeliui prisegti, kultuvės velėti ir baltiniams kočioti kočėlai.
11) Klumpiai, raižyti ir rašyti.
12) Išdirbiniai iš rago ir kaulo.
13) Pasakinės, šautuvai tinklams megzti, namų darbo šukos, sagos, sagtys baltiniams ir drabužiams ir kinkymams.
14) Lentynėlės ir rankinės išraižytos, grūstuvai, sūriams spausti slėgiai, kūjai, kūjeliai.
15) Skiltuvai, kitą kartą vartoti ugniai skelti.
16) Nufotografuoti po bažnyčias vartojamos „Betliejos“, senobinės drožtinės, dabar pakeistos lietinėmis. Fotografijos prie Grabo per velykas statomų „žydų“.
17) Velykiniai kiaušiniai, visokie piešiniai ir paveikslai, liaudies fantazijos apsireiškimai.
18) Audimų probelės; jas renkant užrašinėti vietos ir šeimininkės vardą, taip pat, kaip vadinasi tas audeklas arba jo raštas.
19) Adymai, siuvinėjimai, kaišymai ir t. t.
20) Kutai, nėriniai, užgalių ir rankšluosčių padabinimai.
Grūnios, divonai, apklotys.
Slastos paukščiams, žiurkėms, šeškams gaudyti.
21) Lazdos, pypkės, ženklai, raižomi ant aulių, dokumentų kleimos, molio indai, indeliai.
22) Moliniai puodeliai, vaikų žaislai.
23) Lipdyti dalykėliai ir t. t.
24) Makšnos pinigams dėti, tabokmakiai.
25) Austinės juostelės su audžiamaisiais įrankiais, tai yra užausta su visu prietaisu.
Šiuo tarpu tiek paduoda mieliems skaitytojams, prašydama jų pagalbon. „Akys baidininkės, rankos darbininkės“ - sako priežodis. Tikiuosi, kad lietuvių brolių ir sesučių darbščios rankos nenuvils!
1911 m.