Rudenio naktį

Iš Vikišaltiniai.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Rudenio naktį
Vincas Mykolaitis-Putinas
1922 m.


<poem> Tyli naktis, šviesi rudens naktis, Skambi, kaip dainiaus kankliai šilkastygiai, Plikus laukus, ir pievas, ir girias Užliejo sidabru taip lygiai, lygiai.

Vėlai aš išėjau į tuščią lauką Tavim pasigėrėt, gilus dangau. Pakėliau veidą į žvaigždėtą aukštį - Ir tartum lašas jūroj išnykau.

Ir nežinau, kad aš buities kelionėj Minu vien žemės tremtinio takus, O mano džiaugsmas, poilsis ir laisvė Toli, kaip aukštos žvaigždės ir dangus.

Ir nežinau, kad ryt ir vėl su saule, Ant veido užsimovęs margą kaukę, Žingsniuosiu, kaip lyg šiol, į šviesų rūmą, Kur nieks mane nei sveikina, nei laukia.

Ir nežinau, kad visos mano dienos Bus ta pati be vilties vienuma, Kur mano siela, kaip nyki liepsnelė, Klajos dangaus žvaigždėto laukdama.

Tyli naktie, šviesi rudens naktie! Tau daug yr žiburių dangum spindėti, O man širdis viena, tyli liūdna: Tau šviesti ir žavėt o man mylėti.