Rudens gėlė

Rudens gėlė
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Mieganti žemė“ (1929 m.).

     Rauda močios mažutė mergytė.
     Tu neverk! Juk vis viena dingai.
     Senka veidas vidudienį skaistų,
     švilpia vėjas gana graudingai.

     Skamba varpas bažnytkaimio mažo,
     bet tuštoka varinė širdis.
     Tyli senas dulkėtas altorius,
     jis našlaitės globot neišdrįs.

     Gaila aukso. Mieliau jis sučerška
     už skambėjimą vario varpų.
     Lai sau skamba našlaitės verkimas,
     žmonės tylūs, kaip duobės kapų.

     Verkia vaikas. Nežino mažytė:
     liūdna laimė ją greitai užpuls.
     Stiebsis saulėn, kaip žiedas nuvytęs,
     ieškos rožių – vargan susikuls.

     Džiūsta rausvosios rožės daržely,
     iš kažin kur girdėti svirplys.
     Pina rudenio gėlei vainiką
     girių ūžiančių juodas kranklys.