Rupūžė kišenėje

Rupūžė kišenėje

Lietuvių mitologinė sakmė

Kai, einant per laukus ar miškus, yra didelis griaustinis – žaibai pliekia, perkūnas spiria, – tai reikia apsižiūrėti savo kišenes. O moteriškės tuokart negali eiti atsikaišiusios sijonus. Kišenėse turi būti kas nors įdėta – skudurėlis ar kas kitas. Jei jau nėra ko, tai reikia įsidėti kokių žolių ar lapų.

Vieną kartą einąs žmogus tuščiomis kišenėmis, o čia griaustinis griaunąs ir griaunąs, ir žaibai vis apie jo nosį pliekią ir pliekią. Jis žegnojąsis ir žegnojąsis, poterius vis kalbąs ir kalbąs, bet nieko negelbią, ir gana. Sumanęs savo kišenes apsigraibyti – vienoje ir radęs rupūžę. Tą išmetęs laukan. Ką tik kelius žingsnius nuo jos paėjęs – tuoj į ją spyręs Perkūnas. Tai taip jis ir palikęs gyvas.