Sėjikas prašo lietaus
| Sėjikas prašo lietaus |
|---|
| Lietuvių etiologinė sakmė |
Kai dievas liepė paukščiams eiti griovių kast, nes vasara buvo labai sausa, nebuvo iš kur atsigert, tada visi paukščiai kasė. O tas sėjikas, kur sako: „Lyk, lyk!“, jis nėjo griovių kast; pasakė, kad aš apsieisiu be griovių, atsigersiu nuo akmenų. Tai jam dievas pasakė:
– Tai tu galėsi gerti tik nuo akmens ir visada trokši!
Tai jis dabar visada lakiodamas prašo lietaus. Jo čiulbėjimas: „Lyk, lyk, lyk!“