Senelis moko žmones darbų
| Senelis moko žmones darbų |
|---|
| Lietuvių etiologinė sakmė |
Vieną kartą senovėje viena mergaitė meta audeklą ant tvoros, nes ji dar nežinojo, kas tie mestuvai.
Eina pro šalį senelis ir sako jai:
– Kodėl taip meti audeklą ant tvoros?
– Kad aš nežinau, kaip kitaip, – atsakė mergaitė.
Senelis parodė mergaitei, kaip padaryti mestuvus ir kaip su jais dirbti.
Mergaitė pasidirbdino mestuvus.
Kitą kartą eina vėl tas pats senelis pro tą vietą ir, užėjęs į gryčią, randa mergaitę metančią audeklą, bet jau ant mestuvų.
Senelis klausia jos:
– Kas tave išmokė pasidirbt mestuvus?
– Aš pati išmokau, – atsakė mergaitė, nes ji nebepažino to senelio.
Senelis tada, supykęs ant mergaitės, kad jo loskos nestojo, pasakė jai:
– Ir dieną, ir naktį jūs neturėsit atilsio, dirbsit ir dirbsit.
Kitą kartą eina senelis ir mato, kaip žmogus aria su šaka, pats ją traukdamas. Senelis sustojo ir pamokino žmogų. Kaip padaryt arklą, kad galėtų jį traukti arklys.
Žmogus pasidarė arklą.
Kitą kartą eina vėl senelis ir mato, kad tas žmogus aria jau arklu. Sustojo jis ir klausia žmogaus:
– Kas tave pamokino pasidaryti arklą?
– Ogi ėjo pro šalį toks senelis. Jis mane ir pamokino. Aš jo paklausiau ir pasidirbau arklą.
Senelis jam pasakė po to:
– Tu ir padirbsi, ir pailsėt galėsi.
Taigi dėl to moterys neturi niekad poilsio, o vyrai padirbę gali ir pailsėti.