Sesers prakeikimas

Sesers prakeikimas

Lietuvių liaudies padavimas

Užkeiktas akmuo yra Lempinių miške, nuog Dieveniškių apie dešimt kilometrų prie kelio ingi Kauleliškes. Kalbėjo, kad buvo dvi sesutės pas tėvus. Atvažiavo svotai ne pas vyresnę, o pas jaunesnę. Labai gaila buvo vyresnei palikt pas tėvus, o jaunesnei ištekėt. Kai sėdos išvažiuodinėt šliūban jaunesnė, tai vyresnė pasakė:

– Kad tu sėstais akmeniu!

Ir virto tas vežimas dideliu akmeniu. In to akmenio, kaip žmonės sėdėjo, – tokie gurnai.

Už Lenkijos kelintuosa metuosa – gal 1926–1927 – buvo toks žmogus, kuris dirbo tik prie akmenų, iš Skraičionių Butrimas. Neturėjo kuom pamušt to akmenio. Buvo mat tas akmuo jam nau­dingas, tai jis mislino, kuom patraukt tą akmenį. Tai jis privežė daug medžio malkos sausos ir pakūrė ugnį. Turėjo prinešęs vandenio du tris kibirus. Degino. Kad tas akmuo buvo raudonas ir giliai įšilęs, tada nuėmė ugnį ir liejo vandeniu. Tas akmuo ėmė trūkinėt į didelius kavalkus*. Jis tą akmenį surinko gabalais ir darė, kas jam naudin­ga, – girnas, tiltus, užtašė stulpus. Turėj gerą uždarbį. Ir jis nurinko tą akmenį sulig žemei.

Už kiek laiko tada dar norėjo pasiekt giliau žemės. Priilsęs buvo, atsigulė pas tą akmenį ir užmigo. Jam prisidavė per sapną toj pati svotba, kuri pavirto akmeniu, ir jis pabijojo.

– Daugiau nerušink, bet sulig žemei, – tas akmuo – nesurinkta svotba, – jam pasakė.

Jis pats man kalbėjo:

– Niekam aš negaliu pasakyt. Mirsiu, nu nepasakysiu.

Ir niekam nepasakė.

* Kavalkas (svet.) – gabalas.