Skrynelė aukso
| Skrynelė aukso |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Pasakojo man senelė. Ėjo ji su savo mama. Čia, Kriūkuose, prie miško yra tokia bala Dilgynė. Toji Dilgynė, sakoma, be dugno, susiekia su Dusios ežeru. Buvo taip, kad sugavo žuvį ir pririšo jai skambutį. Tai ėjo ta senutė su maža mergaite, priėjo prie tos Dilgynės, ir išplaukė kokia mergaitė su skrynele. Skrynelė atdara. Priplaukė prie krašto, ir toji mergaitė sako:
– Semk!
Ta skrynelė pilna aukso. O ta moteris nusigando.
Antrąkart sako:
– Jei sakau, tai semk kuo gali!
Ji pripuolė ir pasėmė rieškučiom aukso iš tos skrynelės.
Trečią kartą vėl sako:
– Semk!
Bet ji nebesėmė. Ta skrynelė tuoj užsidarė ir pasinėrė dugnan. Ir grimzdama pasakė:
– Tavo laimė, kad nesėmei trečią kartą!
Ji tą auksą ir parsinešė.