Smuiką sudaužius

Smuiką sudaužius
Julius Janonis

Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921

[55]

Kad trenkiau į žemę smuiką:
Nebsurinksi šipulių,
Jei nėra kada juo griežti,
Bent rūdyt jo negaliu!

Paskutiniam smuiko garsui
Sudejavus ausyse,
Man širdyj lyg kas nutrūko,
Tapo nerami dvasia.

Ir pagailo draugo smuiko,
Sudaužyto taip staiga:
Juk — kas žino, — gal da būtų
Tekę griežt juo kai kada.

Petrapilis, 1916. X. 27.
(1917. „Nauj. Gad.“, 1).