Stasio Jarmalos-Audrūno kreipimasis į Eržvilko gimnazijos moksleivius. 1949 m. rugsėjis

Tas ne lietuvis, kurs Tėvynę.
Bailiai kaip kūdikis apleis,
Kurs bėgs nuo žygių, kalavijų,
Kursai didžiais darbais nešvies.

Maironis

Mieli Moksleiviai!

Jaučiu pareigą prabilti į Jus savo sąžinės kalba, kuria būdamas gimnazijos mokytoju bei direktoriumi viešai negalėjau kalbėti. Jūs mane matydavot kasdien rūstų, susimąsčiusį... Ne Jums buvau rūstus, bet tiems, kurie mūsų Tėvynę niekina ir žudo, kurie paklydėliais tapę išgamų kelius pasirinko. Bolševikiškoji propaganda dėjo didžiausias pastangas Jūsų, Jaunuoliai, sielas suteršti bolševikiniais svaičiojimais. Jus bolševikiškai auklėti. Bolševikinis auklėjimas stengiasi išplėšti iš žmogaus visa, kas žmoniška, kilnu, gražu, o įduoti jam kas žema, žiauru, žvėriška, štai dėl ko bolševikiškai išauklėtas žmogus yra žiaurus, žvėriškas, žemiausios moralės žmogus. Kad mano žodžiai teisingi, kalba šimtai pavyzdžių, kuriuos Jūs galite rasti savo kasdieniame gyvenime. Kokį išsiauklėjimą yra gavęs buvęs Eržvilko NKVD viršininkas Mačalovas, žiauriausiomis priemonėmis nukankinęs 1945 m. Eržvilko gimnazijos IV kl. mokinę Preilauskaitę, kurios lavonas tebėra pakastas gimnazijos aikštelėje? Ar ne bolševikiškųjų idėjų veikiami stribai (Toliušis, Beinoris ir kt.) išžudė Stepaičių šeimą? Ar galima dar žiauriau ir nekultūringiau elgtis, kaip elgiasi komunistiškai išauklėtas propagandininkas Baranauskas, komsorgas Skundimas, valsčiaus VK pirmininkas Večiorka ir visi kiti žymieji aktyvistai: Gedvilas, Bružienė, o taip pat visi be išimties stribai ir rusai?

Aš jaučiau savo šventą pareigą visa tai daryti, kad Jūs, Mieli Moksleiviai, nebūtumėt suklaidinti, nebūtumėt įtraukti į komjaunimo eiles, kad Jūs išaugtumėt tauriais žmonėmis, susipratusiais lietuviais, bet ne žvėrimis. Štai dėl ko mari visad reikėjo būti rūsčiam ir susimąsčiusiam. Mylėjau aš Jus ir dėl to visa tai dariau, rizikuodamas net savo gyvybe, kad Jūs augtumėte vertingais žmonėmis.

Mūsų tėvynė Lietuva velka sunkų bolševikiškosios vergijos jungą. Okupantai visomis priemonėmis stengiasi mūsų tautą sunaikinti. Tik dėl to tremiama tūkstančiai tauriausių lietuvių į tolimąjį Sibirą kankinių mirčiai. Ištremtųjų vieton į Lietuvą gabenami rusai. Kaimuose dar jų nėra, bet miestuose ir miesteliuose jų knibždėte knibžda. Suskaitykite patys, kiek jų yra, pvz., Eržvilke? Įstaigose visur vyraujanti rusų kalba. Visi tie rusai - tai mūsų krašto kolonistai. Kaime, įvykdžius kolektyvizaciją, kolonizacija intensyviau būtų vykdoma. Kasmet iš kolūkių tam tikras skaičius "nepaklusniųjų" būtų iškelta į Sibirą. Į jų vietą būtų atsiunčiama rusų, kurie "padėtų" kolūkyje tvarkytis, dirbti. Kad iš kolūkių lengviau daryti išvežimus, trėmimus, matyti iš parengiamųjų darbų, būtent į kolūkius įsirašiusių valstiečių subuožinimas, apiplėšimas, kuris birželio mėn. pravestas ir mūsų valsčiuje. Subuožintieji - tai kandidatai naujam išvežimui.

Be abejo, kiekvieno tautiečio šventa pareiga - trukdyti bolševikams vykdyti mūsų tautos naikinamąjį darbą. Vadovaudamas gimnazijai, stengiausi šiąpareigą vykdyti, mūsų gimnazija naikinamajame darbe nedalyvavo.

Kiekvienas priešas, norėdamas sėkmingai vykdyti savo užgaidas, stengiasi tautų suskaldyti viduje, joje pačioje rasti parsidavėlių, išgamų, kurie dirbtų brolžudišką darbą, patys savomis rankomis padėtų priešui naikinti savąją tautą. Šiuo metodu naudojosi kryžiuočiai, kovodami su Lietuva, šiuo metodu naudojosi rusai caro priespaudos laikais, vokiečiai okupacijos laikotarpiu ir užvis intensyviau šiuo tautos skaldymo metodu naudojasi bolševikai. Jie mūsų tautą skirsto į "buožes" ir "liaudį", su didžiausiu įnirtimu, įvairiais šmeižtais ir teroru varo pašėlusią propagandą lietuvių tautos skaldomajame darbe. Sėkmingesniam darbui stengiasi išsiauginti sau išgamų, parsidavėlių iš pačių lietuvių tarpo. Ypatingai stengiasi jų išsiauklėti iš moksleivijos tarpo. Tik tam tikslui ir kuriama visur komjaunimo organizacijos. Kiekvienas jaunuolis, įstojęs į komjaunimo eiles, verčiamas dirbti išdavikiškąjį darbą. Pvz., ir mūsų gimnazijos komjaunuoliai yra įpareigoti šnipinėti, kas iš mokinių lanko bažnyčią, kas iš jų yra antitarybiškai nusistatęs, kas ką gimnazijoje kalba, ką dainuoja. Dėl to visas smulkmenas, kas įvykdavo gimnazijoje, žinodavo MGB. Komjaunuoliai, ypač Pranckaitis ir Ignatavičius, buvo instruktuojami, kaip sėkmingiau atlikti šnipinėjimo bei skundimo darbą. Jie buvo įpareigoti tirti kiekvieną mokinį, ypač naujai atsikėlusį iš kitur. Tik dėl Pranckaičio ir Ignatavičiaus IV kl. Žiūraitytė, VI kl. Žitraitytė ir daug kitų mokinių (viso 45 mokiniai) turėjo pasitraukti iš gimnazijos, mokslo metų neužbaigę.

Matydamas, kaip žemai morališkai krenta jaunuolis, patekęs į komjaunimo eiles, dėjau visas pastangas, kad Eržvilko gimnazijoje komjaunimo organizacija neaugtų.

Bolševikiškoji propaganda yra jų galinga priemonė žmonėms mulkinti, Ypač jaunuolių dvasiai žaloti. Mokslo tiesos iškreipiamos, įvairūs mokslo faktai, ypač istorijos įvykiai, yra atvaizduojami neteisingai, tendencingai, bolševikiškoje šviesoje. Lietuvos istorija visai klaidingai pateikiama mokiniams.

Aš, kaip lietuvis, vykdydamas savo patriotinę pareigą tėvynei, ryžausi sutrukdyti bolševikams klaidinti lietuviškąją jaunuomenę. Ko negalėjau į Jus, Mieli Moksleiviai, prabilti žodžiu ir viešai, rašiau slaptai arba dariau vienokios ar kitokios įtakos netiesioginiu būdu.

Tris metus dirbdamas Eržvilko gimnazijoje, pamilau tą žavųjį joje besimokantį jaunimą ir visas savo jėgas jam aukojau.

Kada matydavau, kaip Jūs, Mieli Moksleiviai, nežiūrėdami jokių grasinimų lankydavot bažnyčią arba Gavėnios metu nerengdavote pasilinksminimų, nedalyvaudavote šokiuose arba pertraukų metu girdėdavau Jūsų dainuojamas gražias partizanines dainas, aš jausdavau širdy džiaugsmą ir pasididžiavimą Jumis. Manyje kildavo dar didesnis ryžtas visas jėgas aukoti Jums, kad Jūs išaugtumėte tauriais lietuviais ir gyvenime žengtumėte didvyrių takais.

Žinau gerai, kad šiandien mano adresu iš komunistų pusės skleidžiama daug melo ir šmeižtų. Gerai suprantu jų įnirtimą ir pyktį, kuris juos apėmė, kad aš, daug žiaurios tiesos pasakęs į akis, išslydau iš jų rankų. Bet tik šmeižtai nei Jums, nei man jokios žalos nepadarys. Šiandien aš esu laimingas, kad galiu tęsti kovą su bolševikiškuoju slibinu. Šiai kovai skiriu visas savo jėgas. Tvirtai tikiu, kad lietuvių tauta šią kovą laimės ir mes visi, išsikovoję savo tėvynei laisvę ir nepriklausomybę, galėsime savo Tėvų žemėje gyventi, dirbti ir kurti gražų, vertingą ir laimingą gyvenimą. Bolševizmas neįveiks išnaikinti mūsų tautos, nes jo dienos suskaitytos.

Linkiu Jums, Mieli Moksleiviai, sėkmingai tęsti toliau mokslą, būti didvyriškai tvirtais savo lietuviškame nusistatyme, visa širdimi pamilti savąją Tėvynę Lietuvą, žengti Basanavičiaus, Kudirkos, Maironio pramintais takais, visas savo jaunas jėgas skirti Tėvynei Lietuvai!

Pažinkite, studijuokite Lietuvos praeitį iš tikrųjų šaltinių, skaitykite lietuviškas prieškarines knygas bei žurnalus, dainuokite gražias lietuviškas, ypač partizanines dainas, skaitykite ir platinkite lietuviškąją spaudą, būkite aktyvūs ir tvirti kovotojai už mūsų Tėvynės laisvę.

Būkite drąsūs, ištvermingi, bet ir atsargūs šioje sunkioje išsivadavimo kovoje!

Tegyvuoja Laisva, Nepriklausoma Lietuva!

Stasys Jūrmala (Vincas Ulevičius)