Suvargusiems

Suvargusiems
Maironis

Pirmoji publikacija – 1913 m. „Pavasario balsuose“.

Vargų varguos paskendus žemė
Tuščia kančių belaukia galo
Ir prakeikimo tulžį vemia,
Ar į krūtinę peilį remia,
Kai ji sunyko ir užšalo.
Ilgai ji ašara rasos
Be Tavo dangiškos tiesos?
Prašnek, pratark, Aukščiausi!

Nejaugi Kristaus beišseko
Gyvatos amžinas šaltinis?
Nejau troškimams neužteko,
Nejau į širdis neprašneko
Kaip Dievo Žodis antgamtinis?
Tai kur apaštalų darbai,
Jei Kristų myli jie labai?
Kodėl jų, Viešpatie, neklausi?

Nemaž priviso geradėjų:
Lygybę, laisvę begarsina;
Bet vietoj vargšo apgynėjų,
Vardan aukštų, šventų idėjų
Jie luomų kerštą bevaisina.
Be meilės jų darbai suvys!
Ne jie pasaulį atgaivys!
Ne jiems Tu, Viešpatie, tarnausi!

Nuleisk bent spindulį malonės
Į jų užmirusią krūtinę!
Tegul raminas jų dejonės!
Tegul supranta rūstūs žmonės
Malonę Tavo begalinę!
Tegul jų širdys atsigaus!
Nušvisk pasauliui iš Dangaus?
Prašnek, pratark, Aukščiausi!