Ties žydinčios jaunatvės vieškeliu

Ties žydinčios jaunatvės vieškeliu
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Mieganti žemė“ (1929 m.).

     Ties vieškeliu, pačios jaunatvės vieškeliu
     ir žydinčios ir svajingos,
     nebeilgai juodieji kryžiai juoksis
     ir budeliai ulios.

     Ties žvaigždėm, žvaigždėm plazdančiom
     nedasiekia ledinė žiema –
     tik daeina svajonė, kaip pasaka:
     vasarojai ir žolės sužeis.

     Žalių šilų vainikai, žalių spyglių armonikos,
     dainuokite, ir broliai alkani, dainuokite,
     kaip žvaigždės degančios rausvėkite,
     žiedus dilgynių šluokite!

     Lai bekraujai ledynai nuslinksta,
     auga dainos ir melsvos svajonės,
     juodos naktys su sielvartais dingsta,
     pasakų rojus pažvelgia į žmones.

     Juosvos spalvos praslinksta pro šalį,
     miglos krinta į tylinčią žemę,
     rausvos rožės skambina lapais,
     šviesųjį rytmetį lemia.

     Atveriami širdžių dainynai,
     rausvėja tamsios gatvės.
     Dainuokite, visi šilai melsvieji,
     ties vieškeliu pačios jaunatvės!