Tik beržas

Tik beržas
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.

Rudens purvuoti pirštai
(O, panieka dievų!)
Rausvai geltoną šilką
Nudraskė nuo klevų.

Tik beržas plevėsuoja
Šventadienio skaras –
Jis gintarą man mena
Ir mėlynas marias.

Tas vakaras ant kopų
Baltųjų – Ar žinai –?
Nuo milžinų kanopų
Dundėjo vandenai.

Centaurai ir sirenos –
Ir juokas ir daina, –
Ir naktys tos, – kaip dienos!
O jūra – amžina!

Tik viens geltonas beržas –
O sielai taip smagu!
Siela į saulę veržias
Iš rudenio nagų.