Tinginys ir darbšti mergaitė
| Tinginys ir darbšti mergaitė |
|---|
| Lietuvių etiologinė sakmė |
Eina sykį Kristus su apaštalais vieną vasarą, kada daug žmonių dirbo laukuose. O taip šilta diena buvo, taip šilta. Eina Kristus su apaštalais, žiūri, kad jaunas vaikinas guli pakrūmėj pavėsy. Tai apaštalai ir sako:
– Ot, čia tai, matyt, tikras tinginys, ot, reikia paklausti kelio. Nu, reikia, tai ir klausia.
– Ar gerai mes nueisime į tą miestelį, ir kuriuo keliu eiti?
O tas tinginys tik koją pakėlęs ir sakąs:
– Eikit anuo keliu.
Nu ir nuėjo. Tai apaštalai ir sako:
– Ot, tikras tinginys!
Kristus su apaštalais paėjo toliau, žiūri – mergina taip dirba, sušilus visa, šlapia. Ir sako apaštalai:
– Reikia paklausti jos kelio.
– Nu, – sako, – parodyk mums kelią į tą ir tą miestelį.
Tai toj mergina atbėgo, parodė kelią ir gerai nusakė, kad bus ten du keliai, kurio laikytis.
Apaštalai ir sako:
– Ot, čia tai darbininkė mergina! O ten tai tikras tinginys, kad net tingėjo atsikelti parodyt kelio.
Kristus sakąs, kad tas vaikinas paims tą merginą už moterį. Tada apaštalai sako:
– O, viešpatie, kokia neteisybė, kad šitam tinginiui tokia darbininkė!
Tai Kristus atsakęs:
– Kas būtų, kad abu tinginiai apsivestų, tai jų vaikai badu išmirtų.