Užmuštas vilkas-žmogus

Užmuštas vilkas-žmogus

Dalis Lietuvių mitologinių sakmių rinkinio

  Šis tekstas neturi nurodyto šaltinio (leidinio, publikacijos ar užrašymo aplinkybių). Jei žinote šaltinį, papildykite.

Pas mano senelį priprato vilkas. Kai tik žiema ateina, ir vilkas ateina. Dieną jis kur vaikšto, o naktį įlenda tvartan ir guli prie gyvulių. Pritaisė jam skylę lįst.

O seniau žydai vilko iltį kabindavo ant kokio raištelio vaikui ant kaklo. Vaikas pagraužia tos ilties, tai jam išauga stiprūs dantys. Na, ir kailis – pinigai. Tai sumanė senelis papjaut ar užmušt vilką – bus pinigų.

Pritaisė toj skylėj, kur jis lįsdavo tvartan, maišą. Vilkas, kai lindo, ir įlindo maišan. Tada tą vilką pjovė. Kai pjovė, tai jis rėkė ir cypė kaip žmogus. O kai jam kailį lupo, tai po kailiu rado žmogų.