Ugnies prasivėdinimas

Ugnies prasivėdinimas

Lietuvių mitologinė sakmė

Iš po krosnies ugnis išeinanti prasivėdinti. Liepsna kaip paklodė vaikščiojanti po visas trobas arba jaujoje po ardus ir pro duris laukan išeinanti, po visas pastoges vaikščiojanti ir tai niekur nekimbanti. Tiktai, ją matant vaikščiojant, nieko nereik sakyt, nereik rėkti, o ugnelė vėl sugrįšianti po krosnim ir vėl gražiai kūrensiantis. Bet kas surinka nusigandęs, tuoj kimbas ir dega. O kad ugnis išeinanti, tai krosny nieko nebesą, nė vienos degančios anglelės.