Vakarinei žvaigždutei

Vakarinei žvaigždutei
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė

Eilėraštis parašytas 1911 m. liepos 28 d.

(Pagal Alfredą de Musset)

Kada vargdienis, kupinas mielo ramumo,
Tyliai miega, užmiršęs kankinančią piūtj, −
Pasakyk, kam taip meiliai iš dangiško rūmo
Tu švieti, vakarine žvaigždute?

Visur tyku. Vos girdimos vilnys srovena;
Snaudžia gluosniai, sustoję ant kranto vargingai...
Tyruose užmiršties, kur svajonė gyvena,
Ką buri tu lipšniai, slėpiningai?

Gedulingąjį švarką naktužės slaptingos
Puikiai žibina žvaigždžių šeima skaitlingoji.
Iš jų dangiško tarpo ir sapno laimingo,
Kur veržiesi, žvaigždute skaisčioji?

Spindulys kur gi slepiasi tavo auksinis,
Kada pradeda aušti rasotasai rytas?
Ar miškan, ar gal marių gelmėn begalinėn
Jisai krinta, šviesos sutirpdytas?

Ė, ir taip neilgai tu pasaulį myluoji, –
Kol ramioji naktis gobia žemę močiutę.
Dar ilgiau sužibėk, suspindėk, mylimoji,
Sužibėk, vakarine žvaigždute!..