Vargdienio pasaka

Vargdienio pasaka
Jurgis Baltrušaitis

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1942 m. rinkinyje „Ašarų Vainikas“.

Slėgia žmogų mažos bėdos.
Vos, kaip sutemų apuokas,
Ar kaip vakaro pelėdos,
Jos suverkaus, gęsta juokas.

Kaip žalingų gyvių spiečiai,
Veržias jos slapta į kiemą,
Įsisiurbia, apsiriečia,
Gaišta vasarą ir žiemą...

Vakar draskė, gnaibė, gylė,
Šiandien verpalus sudraiko
Ir stoge praplėšia skylę,
Taip kad virkdo ir ne vaiką.

Iš čia pat, kaip ir iš tolo,
Pučia sąšlavas į klėtį,
Kasa kluone žiurkėms olą,
Verčia plutgalį žiedėti...

Smaugia dieną skurdas juodas,
Bet ir naktį tau į ausį
Zirzia jis, kaip piktas uodas –
Tu jo niekad nepagausi...

Jam negaila bėdžiaus bausto –
Ar tu dainius, ar artojas,
Jis rankas be pančių kausto
Ir be pančių veržia kojas...