Velnio žmogus
| Velnio žmogus |
|---|
| Lietuvių etiologinė sakmė |
Velnias, pamatęs, kaip pondievs sukūrė žmogų, pavydu nesiliaudams sušukęs:
– Didelis čia daiktas, ir aš galiu tokį pat padaryti!
Ir pradėjęs molį minkyti.
Minkęs ir suminkęs žmogystą. Pūtęs dvasią, įpūtęs, ir žmogysta atsigavusi. Priėjęs pondievs, apveizėjęs žmogystą ir taręs:
– Užmiršai širdį įdėti, o pilvu du įdėjai savo žmogui.
– Teryžties, – atsakęs velnias, – lai būn kad ir vokietis.