Visur aš ją matau

Visur aš ją matau
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1938 m. rinkinyje „Diemedžiu žydėsiu“.

Visur aš ją matau
su kūdikiu ant rankos
Apstulbusiom akim
ir padrikais plaukais –
Gal rudenio naktis
ant vėtrų žirgo trankos –
Gal plieno giltinė
ją vejasi laukais –

Spygliuotos pertvaros,
nei sprogstančios granatos,
Nei kaukianti mirtis –
jos nieks nesutūrės.
O kelias tolimas –
nė akys neužmato
Pro dujų debesis,
per sielvarto marias.

Ir nesustos jinai
prie naujo smėlio kapo
Ir niekam neįsmeigs
kryželio ji kuklaus –
Ir žengs ji per kapus, –
be atvangos, be kvapo –
Ir prie širdies arčiau
mažytį savo glaus.

O juk ateis diena,
kad nebegaus patrankos
Ir gėdos kruvinos
pasauliui bus gana –
Aš ateitį regiu –
su kūdikiu ant rankos –
Šviesiom, šviesiom akim
ir džiaugsmo šypsena.