Pereiti prie turinio

Apaštalo Pauliaus malda

Iš Vikišaltiniai.
   ⲡⲣⲟⲥⲉⲩⲭⲏ ⲛ̀ⲡⲁⲩⲗⲟⲥ
   Apaštalo Pauliaus malda
Transliteracija proseuchē n-Paulos
Originalo kalba koptų
Korpusas Nag Hammadi biblioteka
Kodeksas I
Kodas NHC I,1
Rankraščio puslapiai Codex I, 1
Teksto tipas malda
Žanras religinė malda
Tradicija / mokykla gnostinė krikščionybė
Pagrindinės sąvokos pažinimas, šviesa, išganymas, Tėvas
Pagrindiniai personažai apaštalas Paulius
Priskiriamas autorius pseudoepigrafinis
Datavimas IV a.
Galima originalo data II–III a.
Geografinė kilmė Egiptas
Teksto pilnumas pilnas
Santykis su kanonu nekanoninis
Santykis su NHC tekstais priskiriamas apaštalo Pauliaus autoritetui
Citavimo standartas NHC I,1
Pagrindiniai leidimai The Nag Hammadi Library in English
Vertimai anglų, lietuvių
Vertėjas (LT) Tomas Jonas Girdzijauskas
Pastabos Trumpas įvadinis tekstas, atveriantis I kodeksą


Įvadas

[keisti]

Apaštalo Pauliaus malda (The Prayer of the Apostle Paul) – tai trumpas, bet teologiškai tankus gnostinis tekstas, atveriantis pirmąjį Nag Hamadžio kodekso (NHC I,1) traktatą. Jis pateikiamas maldos forma ir funkcionuoja kaip dvasinis įvadas į visą kodeksą, nustatantis pagrindines gnostinės antropologijos ir soteriologijos gaires.

Ši malda nėra liturginė tradicine krikščioniška prasme. Ji veikiau yra vidinė, kontempliatyvi invokacija, skirta pažinimui (gnōsis) ir dieviškosios kilmės prisiminimui. Tekste meldžiamasi ne tik atleidimo ar pagalbos, bet ir pažinimo, apšvietimo, išlaisvinimo iš archontų valdžios ir sugrįžimo į pirmapradę pilnatvę (Pleromą).

Apaštalas Paulius čia vaizduojamas kaip gnostinis autoritetas – dvasinis mokytojas, kuris supranta savo dangiškąją kilmę ir kreipiasi į aukščiausią, neįvardijamą Dievą, pranokstantį kūrėją-demiurgą. Tai atitinka gnostinę Pauliaus interpretaciją, žinomą iš kitų Nag Hamadžio tekstų, kur Paulius laikomas „dvasiniu apaštalu“, gavusiu slaptą apreiškimą ne iš žmonių, bet tiesiogiai iš Aukščiausiojo.

Tekste ryškios tokios temos kaip:

  • dieviškosios kibirkšties buvimas žmoguje;
  • sielos tremtis materialiame pasaulyje;
  • išlaisvinimas per pažinimą, o ne per įstatymą ar aukas;
  • Tėvo pažinimas kaip galutinis išganymo tikslas.

Nors tekstas labai trumpas, jo pozicija kodekso pradžioje yra reikšminga: malda tarsi „atveria“ skaitytoją gnostiniam suvokimui ir parengia jį vėlesniems, daug sudėtingesniems traktatams. Dėl šios priežasties Apaštalo Pauliaus malda dažnai laikoma raktiniu tekstu, nusakančiu viso NHC I kodekso dvasinę kryptį.

Istoriškai tekstas liudija ankstyvosios krikščionybės įvairovę ir tai, kad Pauliaus autoritetas buvo plačiai naudojamas ne tik ortodoksinėje, bet ir gnostinėje tradicijoje. Malda atskleidžia alternatyvų Pauliaus teologijos perskaitymą, kuriame pabrėžiama ne bažnytinė struktūra, o vidinis pažinimas ir tiesioginis ryšys su Dieviškąja Pilnatve.

Vertimas iš koptų

[keisti]

(A 3 – A 10) Šauksmas į Šviesą ir Atpirkėją

Suteik man savo šviesą, savo gailestingumą! Mano Atpirkėjau, atpirk mane, Nes aš esu tavo; tas, kuris iš tavęs išėjo. Tu esi mano Protas, pagimdyk mane! Tu esi mano lobynas, atsiverk man! Tu esi mano Pilnatvė (Pleroma), priimk mane pas save! Tu esi mano atilsis; suteik man tai, kas tobula, ko neįmanoma sučiupti!

(A 11 – A 14) Kreipimasis į Jėzų ir Eonų Karalių

Aš maldauju tavęs, Esantysis ir Išankstinis (kuris buvai prieš viską), Vardu, kuris iškeltas aukščiau visų vardų, Per Jėzų Kristų, viešpačių Viešpatį, Eonų Karalių.

(A 15 – A 23) Prašymas dėl dovanų, gydymo ir sielos išganymo

Suteik man savo dovanas, į kurias nesigailėdamas žvelgi, Per Žmogaus Sūnų, Dvasią, Tiesos Globėją (Parakletą). Suteik man galią, kai tavęs prašau; Suteik išgydymą mano kūnui, kai prašau tavęs per evangelistą. Ir atpirk mano amžinąją šviesos sielą bei mano dvasią.

(A 23 – A 33) Slėpinių apreiškimas

Ir malonės Pilnatvės (Pleromos) pirmagimį – Atskleisk jį mano protui! Suteik tai, ko jokia angelo akis neregėjo, Ko jokia valdovo ausis negirdėjo, Ir kas neatėjo į žmogaus širdį, Kurie tapo angelais ir [sukurti] pagal sielos (psichinį) Dievą, Kai jie buvo suformuoti pradžioje.

(A 33 – B 6) Pabaiga ir pašlovinimas

Kadangi aš turiu tikėjimą ir viltį. Suteik man savo didybę, Savo mylimiesiems, savo išrinktiesiems, savo palaimintiesiems, Pirmagimiui, pirmajam gimusiam, Ir tavo namų slėpinį. Nes tavo yra galybė, ir šlovė, ir gyrius, ir didybė per amžių amžius. Amen.

(B 7 – B 10) Kolofonas (Pabaigos įrašas)

Pauliaus, apaštalo, malda. Ramybėje. Kristus yra šventas.

Vertimas iš anglų

[keisti]

(Maždaug dviejų eilučių trūksta koptiškam originale) [savo] šviesą, duok man savo [malonę! Mano ] išvaduotojau, išvaduok mane, nes [aš esu] tavo; tas, kuris (gimė) iš tavęs. Tu esi [mano] protas; pagimdyk mane! Tu [esi] mano lobynas; atsiverk man! Tu esi mano pilnatvė; pasiimk mane prie savęs! Tu- (mano) poilsis: duok man tokią tobulybę, kurios neįmanoma suvokti.

Aš kviečiu tave, kursai esi ir anksčiau buvai varde, kuris išaukštintas aukščiau kiekvieno vardo, per Jėzų Kristų, Viešpačių Viešpatį, amžių Karalių; duok man savo dovanas, kurių tau negaila, per žmogaus Sūnų, Dvasią, [tiesos] Parakletą. Duok man valdžią, [kai aš] prašau tave, duok mano kūnui išganymą, kai aš prašau per Evangelistą, ir išvaduok mano amžinas

Vertė Tomas Jonas Girdzijauskas

Pastabos

[keisti]