Dėkojimo malda
| Dėkojimo malda |
|---|
| Gnostikų tekstas |
Dėkojimo malda NHC 6.7
[keisti]Tai yra malda, kurią jie kalbėjo: mes dėkojame Tau! Kiekviena siela ir širdis pakelta į Tave, kuris turi nepajudinamą vardą, 64 " Dievo" vardu pagarbintas ir giriamas vardu "Tėvas", nes į viską ir pas kiekvieną ateina Tėviškas gerumas, palankumas ir meilė, ir kiekvienas mokymas gali būti mielas ir aiškus, duodantis mums protą, kalbą ir žinojimą: protą - kad galėtume suprasti Tave, kalbą - kad galėtume išaiškinti Tave, žinojimą - kad pažintume Tave. Mes džiaugiamės, kad Tavo pažinimu esame apšviesti. Mes džiaugiamės, kadangi parodei mums Save. Mes džiaugiamės, kad nors ir mes esame kūne, Tu padarei mus dieviškais per Tavęs pažinimą. Tavęs siekiančio žmogaus dėkojimas yra vienas: kad mes žinotume Tave. Mes pažinome Tave dvasine šviesa. Gyvybės gyvybę, mes pažinome Tave. Kiekvieno kūrinio isčios, mes pažinome Tave. Įsčios, nėsčios Tėvo prigimtimi, mes pažinome Tave. Pradedančio Tėvo amžinasis pastovume, šituo būdu mes pagarbinome Tavo gerumą. Yra vienas prašymas, kurio mes prašome: mes norime būti sutvirtinti žinojime. Ir yra viena globa, kurios trokštame: kad nesukluptume šitokiame gyvenime. Kai jie maldoje pasakė šiuos dalykus, jie apkabino vienas kitą ir nuėjo valgyti savo šventą maistą, kuriame nėra kraujo. 95.3.19
Vertė Tomas Girdzijauskas, Кaunas, 1992